Didžioji dalis mažylių į pasaulį atkeliauja jau turėdami įgimtus gebėjimus išmokti kalbą. Ankstyvasis vaiko amžius (nuo gimimo iki 3 metų) kalbos raidos vystymuisi yra pats intensyviausias. Vaikų smegenys šiuo metu yra pasirengusios priimti bei įsisavinti labai didelį kiekį informacijos. Tad šiuo laikotarpiu vaikas gali pasiekti itin didelį kalbos vystymosi pradmenų lygį. Kūdikiai turi begalinį norą bendrauti, kad net dar negebėdami kalbėti, visais būdais bando komunikuoti: šypsosi, nutyla, stebi, verkia, čiauška…
Ateina laikas pirmajam žodžiui. Yra keturi pagrindiniai bruožai, pagal kuriuos ištartą garsų seką galima vertinti kaip pirmąjį žodį: pirmiausia – garsų seka, kurią ištaria vaikas, savo sandara bei skambėjimu turi būti panaši į tą žodį, kurį vaikas nori ištarti. Pavyzdžiui, jei vaikas pamatęs katę sako „ati“ (katė), tai galime vertinti kaip pirmąjį žodį. Antra, žodis turi būti ištartas trumpai bei jį ištarus išlaikoma pauzė. Pavyzdžiui, jei vaikas ilgai ir nenutrūkstamai taria „mamamamama“, tai yra čiauškėjimas, bet ne žodis „mama“. Jei žiūri ar rodo į mamą ir sako „ma-ma“, tai galima vertinti kaip pirmąjį žodį. Vėliau žodis turi būti vartojamas savarankiškai, pastoviai bei tikslingai vienam ir tam pačiam daiktui-veiksmui įvardinti. Galiausiai, kai žodžiai vartojami vaikui norint bendrauti, inicijuojant pokalbį. Pavyzdžiui, jei turite augintinį ir vaikas bando jį pakviesti, kalbina ir laukia, kol augintinis į jo kvietimą atkreips dėmesį, jau galima teigti, kad vaikas, inicijuodamas pokalbį, vartoja tikslingai savo pirmuosius žodžius. Apibendrinant, jei žodis vartojamas savarankiškai, pastoviai bei tikslingai vienam ir tam pačiam daiktui-veiksmui įvardinti, tai vertiname kaip pirmąjį žodį.
Vaikui augant, jo žodynas plečiasi. Vaikai sužino naujų žodžių, pradeda juos vartoti, bando pritaikyti situacijai. Atsiranda ir naujų, ausiai tarsi neįprastų žodžių. Vaiko kalba palaipsniui pereina į aukštesnį lygį, jei su mažyliu betarpiškai bendrauja tėvai: kalbina, klausia, prašo, giria, žaidžia, skaito knygeles, komentuoja iliustracijas, eina pasivaikščioti, aptarinėja tai, ką mato aplinkui, leidžia pačiupinėti, liesti saugius daiktus. Taip lavėja ne tik kalbiniai gebėjimai, bet ir vaizduotė, smulkioji, bendroji motorika, regimasis bei girdimasis suvokimas.
Vaiko kalbos mokymas – ilgas procesas, kurio koordinatoriai yra tėvai, o pagalbininkai – artimoji aplinka. Jūsų mažylio aiškiai, tikslingai kalbėti, valdyti savo emocijas, paruošti rankytės rašymui neišmokys nei kompiuteris, nei telefonas… Jie tik laikinas dėmesio nukreipimo šaltinis.
Daugiau informacijos apie ankstyvojo amžiau vaikų kalbos ugdymą pateikta lankstinukyje „Ankstyvasis kalbos vystymosi etapas. 1-3 metų vaiko kalbos raida“. Jį galite rasti darželio grupės rūbinėse.
Vyresnioji spec.pedagogė-logopedė Alma Dervaitienė
